Kalėdinė karštinė prasidėjo: kiek kainuoja šventinis blizgesys?

Gruodžio pradžioje „Wire Assosiation“ publikuotas „Blackcatcard“ tyrimas atskleidė, kad
europiečiai šventinėms dovanoms šiemet planuoja išleisti vidutiniškai apie 200–300 eurų.
Taupiausi žada būti lenkai (106 eurai), o dosniausi – prancūzai (331 euras). Lietuviai
rikiuojasi viduryje ir dovanoms žada išleisti apie 215 eurų.

Prie šventinio biudžeto prisideda ne tik dovanos, bet ir kalėdinė atributika. Lietuviai nemažai
išleidžia ne tik pačiai eglutei, kurios kaina gali svyruoti nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų,
bet ir jos puošybai – girliandoms, žaisliukams ir dekoracijoms, kurios dažnai pareikalauja
papildomų išlaidų.

Kaip teigia VšĮ „Myliu mišką“ vadovė Simona Rasalė, kalėdinė eglutė išlieka svarbi švenčių
tradicijos dalis, tačiau vis dažniau raginama ieškoti aplinkai draugiškesnių sprendimų.
„Skaičiuojama, kad Europoje kasmet per šventes nukertama apie 50–60 milijonų kalėdinių
eglučių. Nors net 99 proc. jų auginamos specialiuose ūkiuose, likęs vienas procentas,
kertamas natūraliuose miškuose, vis tiek daro reikšmingą žalą gamtai. Tiesa, Lietuvoje
savarankiškai kirsti eglutes miškuose draudžiama ir už tai numatyta bauda“, – sako S. Rasalė
ir kviečia mišku grožėtis atsakingai, rinktis eglučių nuomą ar kitas tvaresnes alternatyvas,
padedančias išsaugoti miškus ir mažinti švenčių poveikį aplinkai.

Dovanos trumpam, atliekos ilgam

Galvojant apie Kalėdas, daugeliui prieš akis iškyla dovanos – gražiai supakuotos į spalvotą
popierių, sudėtos į maišelius ir perrištos raudonu kaspinu. Kaip pastebi pakuočių atliekų
tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė,
dovanoti ir gauti dovanų, ypač gražiai supakuotų, malonu, bet šis džiaugsmas turi ir kitą
medalio pusę. Iš su šventėmis susijusių daiktų – dovanoms perkamų prekių, šventinės
atributikos, maisto produktų susidaro milžiniškas pakuočių atliekų kiekis, reikšmingai
prisidedantis prie šventinio laikotarpio poveikio aplinkai.

„Raginu rinktis sąmoningumą – pirkti tik tiek, kiek reikia, vengti perteklinio pakavimo, o
susidariusias atliekas rūšiuoti atsakingai. Net ir nedidelės pastangos, tokios kaip daugkartinių
pakuočių naudojimas ar teisingas pakuočių išrūšiavimas, gali ženkliai sumažinti šventinį
atliekų kiekį ir padėti tausoti gamtą“, – teigia A. Burbaitė.

Dar vienas svarbus aspektas – kaip pakuojame dovanas. „Yra tekę ir matyti, ir gauti dovanų,
kurios supakuotos į dėžutę, o ši apvyniota kalėdiniu popieriumi, perrišta kaspinu ir dargi įdėta
į dovanų maišelį. Ar tikrai pakavimo medžiagų kiekis kuria šventinę nuotaiką? Turbūt ne, nes
visos pakavimo medžiagos dar nesulaukusios švenčių pabaigos atsiduria konteineryje“, –
svarsto ji.

A. Burbaitė primena, kad Lietuvoje rūšiuojamos visos pakuočių atliekos, taip pat ir dovanų
popierius, siuntų dėžės ar jose buvusi burbulinė plėvelė bei kitos priemonės, skirtos apsaugoti
siuntinį. „Rūšiavimas nėra sudėtingas, tereikia šiek tiek dėmesio. Jei kiekvienas šiemet skirtų
kelias minutes teisingam atliekų tvarkymui namuose, šventinis atliekų kiekis sumažėtų
akivaizdžiai“, – tvirtina A. Burbaitė ir priduria, jog dabar yra tinkamiausias metas prisiminti,
kad gamta taip pat laukia mūsų dovanų.

Dovanos, kurių pakuoti nereikia

Jai antrina ir S. Rasalė, kuri teigia, kad tiek dovanos, tiek kalėdinė eglutė yra neatsiejami
švenčių akcentai, kurių atsisakyti tikrai nereikia. Tačiau ji kviečia apmąstyti, kaip iš tiesų
norime pradžiuginti savo artimuosius: „Gruodis – tikras mūsų valios išbandymas. Metų
pabaigoje esame skatinami vartoti vis daugiau: socialinius tinklus, pašto dėžutes ir visą
mediją užlieja akcijų ir pasiūlymų banga, įsiplieskia kalėdinių dovanų karštinė. Be to, norisi,
kad dovana būtų ypatinga, o nustebinti vienas kitą darosi vis sunkiau.“

„Myliu mišką“ nusprendė pasiūlyti alternatyvą – kviečiant atgaivinti kalėdinio pašto stebuklą,
ne pelno siekianti organizacija pristato skaitmeninį atviruką, kuris slepia daugiau nei šventinį
palinkėjimą.

„Dovanodami šį atviruką, kartu dovanojate ir medį, kuris pavasarį, sveikinamo žmogaus ar
organizacijos vardu, bus pasodintas Lietuvoje. Tai dovana, simbolizuojanti dėmesį ir padėką
verslo partneriams, artimiesiems ar kaimynams bei tampanti realiu indėliu į aplinkos
išsaugojimą“, – teigia Lietuvos miškingumą didinančios VšĮ vadovė, pridurdama, kad šios
Kalėdos gali kvepėti ne tik mandarinais, bet ir mišku.

S. Rasalė patikina, kad organizacija, kurios tikslas – prisidėti prie JT darnaus vystymosi, ES
Žaliojo kurso, Miškų strategijos ir Biologinės įvairovės strategijos 2030 įgyvendinimo,
įsipareigoja ne tik pasodinti visus dovanotus medžius, bet ir atsakingai juos prižiūrėti 8-erius
metus, kol šie sustiprės ir galės savarankiškai augti, tapdami naujo žaliuojančio miško dalimi.