Sovietmečiu Panevėžys garsėjo, kaip Lietuvos pramonės sostinė, deja, kartu su dideliais industrijos procesais į miestą atėjo ir didelė tarša. Dėl mažo suvokimo apie ekologiją, gamyklų nuotekos Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje dažniausiai tiesiog būdavo pilamos į aplinką. Sovietmečiu sukurtos taršos problemos yra sprendžiamos iki šiol. Panevėžio regionas išsiskiria savo požiūriu į tvarumą ir ekologiją, tikslingai šalina taršą ir iš naujo įveiklinti žaliąsias zonas. 2018 m. buvo išvalyta Pajuosčio kaime buvusi naftos bazė, rekultivuota Trakiškio asfaltbetonio bazė. 2020 m. pradėta valyti Žibartonių naftos bazė.

Nuo 2013 m. Panevėžio miestas deda dideles pastangas išvalyti didele žala gamtai pasižyminčią vietą, – Molainių filtracijos laukus. Ši vieta nuo kitų užterštų teritorijų išsiskiria tuo, kad yra netoliese gyvenamųjų rajonų. Pagrindinis valymo tikslas yra sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą iš teritorijos, užterštos aplinkai pavojingomis medžiagomis, bei apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio. Vadinamieji, Molainių filtracijos laukai, yra miesto vakarinėje dalyje ir užima apie 62 ha ploto. Sovietmečiu ši teritorija buvo naudojami kaip valymo įrenginiai surenkant gyventojų ir pramonės įmonių nuotekas, užterštas sunkiaisiais metalais. Teritoriją bandoma išvalyti rekultivuojant – išvalyta dirva buvo giliai suarta, išlyginta, kultivuota ir apsėta žole. Labiausiai užterštose zonose pasodinta daugiau nei 190 000 juodalksnių, kurie traukia iš žemės sunkiuosius metalus taip valydami dirvožemį. Deja, taršos valymo procesai gamtinėje aplinkoje yra sudėtingi ir ilgi, todėl ypač svarbu tęsti jau pradėtus veiksmus, želdinti šią vietą ir skatinti tolimesnį teritorijos valymą ekologiniais būdais.